Turinys

• Turinys: skirtumas tarp aktyvaus ir pasyvaus klausymo
• Palyginimo diagrama
• Kas yra aktyvus klausymasis?
• Kas yra pasyvus klausymasis?
• Pagrindiniai skirtumai

Pagrindinis skirtumas tarp dviejų komunikacijos rūšių; aktyvus klausymas ir pasyvus klausymas yra tas, kad aktyvaus klausymo metu klausytojas visą dėmesį kreipia į kalbėtoją ir jo žodį, o klausydamasis pasyviai, klausytojas elgiasi pasyviai, priimdamas vienintelį, neduodamas papildomų išorinių nurodymų.

Turinys: skirtumas tarp aktyvaus ir pasyvaus klausymo

• Palyginimo diagrama
• Kas yra aktyvus klausymasis?
• Kas yra pasyvus klausymasis?
• Pagrindiniai skirtumai

Palyginimo diagrama

Išskyrimo pagrindas	Aktyvus klausymas	Pasyvus klausymasis
Apibrėžimas	Aktyvus klausymasis reiškia sąmoningą, aktyvų klausymąsi ir bandymą suprasti kalbėtojų prasmę.	Pasyvus klausymas reiškia parodyti, kaip klausytis kalbėtojo, bet nemėginti suvokti reikšmių.
Ryšio lygis	Klausytojas palaiko ryšį su pasauliu ir aktyviai dalyvauja siekdamas išspręsti problemas	Klausytojas atsiriboja nuo pašalinių asmenų ir turi minimalų bendravimą su kitais
Savęs atsakomybė	Prisiimkite atsakomybę už savo pačių mokymąsi ir augimą	Vengia atsakomybės už mokymąsi ir problemų sprendimą
Psichinis požiūris	Aštrus protas, budrus tyrinėti, apmąstyti informaciją	Priima ir saugo informaciją tokią, kokia yra, neketindama abejoti ar ginčyti tobulinimo idėją
Savęs motyvacijos lygis	Stiprus	Savaitė
Įsitraukimo lygis	Aukštas	Žemas
Valios jėga	Tvirtas noras, domisi naujomis idėjomis, atviras	Siaurokai, mažai ar neturintis valios, nepriimantis naujų idėjų

Kas yra aktyvus klausymasis?

Aktyvus klausymasis yra tokia klausymo komunikacijos forma, kai klausytojai aktyviai klausosi ir reaguoja į kalbėtoją. Nebūtina, kad kai du žmonės bendrauja, jie aktyviai klauso vienas kito. Pusė klausymo ir pusė mąstymo yra dažniausiai pasitaikantys blaškymai. Tiek asmeniniame, tiek profesiniame gyvenime klausymasis yra vienas iš labiausiai įgūdžių, kuriuos turi turėti asmuo. Tai gali turėti įtakos jūsų darbo efektyvumui ir santykių su kitais kokybei. Norėdami pagerinti aktyvaus klausymo lygį, turite atkreipti dėmesį į kitą asmenį. Įsitikinkite, kad stengiatės lengvai nesiblaškyti. Verslo analitikas pataria, kad jei norite labiau sutelkti dėmesį į tai, ką kalba pašnekovas, tada jis turi pabandyti mintimis pakartoti kalbėtojo žodžius, pasakydamas juos - tai sustiprins jo kalbą ir padės jums susikaupti. Norėdami patobulinti klausymą ar aktyvaus klausymo įgūdžius, turite leisti kitam asmeniui, kurio klausotės, jo. Aktyvus klausymasis reiškia ne dėmesį sutelkimą į tai, apie ką kalbėtojas kalba, bet ir verbalinius bei neverbalinius klausymo požymius. Šis klausymas yra plačiai naudojamas įvairiose situacijose, tokiose kaip bendruomenės organizavimas, viešojo intereso gynimas, mokymas, konsultavimas ir kt.

Kas yra pasyvus klausymasis?

Pasyvus klausymasis - tai klausymasis, kai asmuo, nors ir klauso aplinkinių, tačiau ne visą dėmesį skiria, dažnai atitraukia save nuo vykstančios diskusijos. Jis sėdi tyliai, neatsakydamas į tai, ką kalba pašnekovas. Dažnas pasyvaus klausymo pavyzdys yra muzikos ar radijo klausymasis, kai ką nors darote. Pagal šį scenarijų, nors muzika veikia, klausytojas visą dėmesį skiria kitiems kūriniams. Norint įsitraukti į kalbėtoją, gana dažnai pasyvaus klausymo metu gali reikėti kelių atvirų klausytojų atsakymų, tačiau ši technika reikalauja koncentruoto susikaupimo ir minimalių žodinių klausytojo atsiliepimų. Pasyvus klausymasis vyksta tada, kai klausytojas turi žemą savimotyvacijos lygį, mažai įsitraukia ir vengia atsakomybės už mokymąsi ir problemų sprendimą. Pasyvaus klausymo metu klausytojas priima ir saugo informaciją tokią, kokia yra, neketindamas abejoti ar ginčyti tobulinimo idėją. Jis atsiriboja nuo kitų ar rodo minimalų susidomėjimą. Tai darydamas jis sukuria kliūtis sau, nes esant poreikiui pamiršta apie tai, kas buvo pasakyta anksčiau. Apskritai, pasyvus klausymasis reikalauja, kad klausytojas ramiai sėdėtų ir įsisavintų informaciją, prieštaraujančią aktyviam klausymui, kuriam taip pat reikia bendrauti su garsiakalbiu.

Pagrindiniai skirtumai

1. Aktyvaus klausymo metu klausytojas parodo susidomėjimą tonu, akių kontaktu ir kūno kalba. Klausydamasis pasyvaus klausytojo nedalyvauja, pasirenka ir ignoruoja.
2. Aktyvus klausymasis skirtas klausyti jausmų ir atspindi supratimą, o pasyvus klausymasis atitraukia temą.
3. Apskritai, aktyviai klausydamiesi, esame iš tikrųjų suinteresuoti išgirsti ir suprasti kito žmogaus požiūrį. Klausydamiesi pasyviai manėme, kad girdėjome ir supratome teisingai, tačiau išlikite pasyvūs ir nesiimkite priemonių tam įsitikinti.
4. Aktyvus klausymasis yra abipusis ryšys, nes tiek kalbėtojas, tiek klausytojas sąveikauja, o pasyvus klausymasis yra vienpusis.
5. Aktyvaus klausymo metu klausytojas visą dėmesį skiria komentuodamas, ginčydamas idėjas ir užduodamas klausimus, tuo tarpu klausydamasis pasyviai klausytojas visai nereaguoja.
6. Aktyviam klausymui reikia pastangų, nes klausytojas turi būti dėmesingas, o pasyvus klausymasis nereikalauja daug pastangų.
7. Pasyvaus klausymo metu klausytojas tik klauso, tuo tarpu aktyvaus klausymo metu klausytojas išlaiko save kitoje veikloje, pavyzdžiui, analizuodamas, vertindamas ir apibendrindamas.
8. Aktyvūs klausytojai klausymui skiria daugiau laiko nei kalbėdami, tuo tarpu pasyvus klausytojas klauso kelių žodžių ir daugiau kalbasi arba nekreipia dėmesio į abi sritis.
9. Aktyvus klausytojas įsitraukia į intelekto mainus, o pasyvus klausytojas slepia ar neigia bet kokią intelekto formą, vengdamas diskusijų ar suteikdamas galimybių.
10. Aktyvus klausymasis reiškia atvirą, stiprią valią ir domėjimąsi naujomis idėjomis. Pasyvus klausymasis reiškia siaurą požiūrį ir nepriimtiną naujų idėjų.
11. Aktyvus klausytojas visada yra stiprus motyvatorius, siekiantis asmeninio tobulėjimo, o pasyviam klausytojui reikalingas išorinis pastiprinimas, kad jis būtų motyvuotas.
12. Aktyvus klausymasis apima proto formavimą ir dažnai budrumą tyrinėti, abejoti ir apmąstyti informaciją. Pasyvaus klausymo metu klausytojas priima ir saugo informaciją tokią, kokia nėra, neketindamas abejoti ar ginčyti tobulinimo idėją.